Sveiki atvykę į Šv. Sodą!
Šiame
tinklapyje rasite pačią naujausią informaciją apie grupę "Šv. Sodas".
Taip pat susipažinsite su gyvenimo būdu, pasaulėjauta ir idėjomis
žmonių, kurie gyvena Šv. Sode, bei galėsite prisijungti prie savitos Sodo visuomenės.
Taigi,
sveiki atvykę! Naršykite, pildykite, dalyvaukite. Kurkite kartu su
bendraminčiais. Dalinkites mintimis. Šv. Sodas priklauso mums visiems.
Aš noriu išgert alaus!
2012 05 14. Po krūvos visokiausių erzinančių ir neretai visai neprasmingų darbų, grupė vėl susirinko pailsėti į Šv. Sodą. Ta proga gimė nauja daina gana keistoku ir mįslingu pavadinimu "Aš noriu išgerti alaus!" Šiuo metu grupė dainą puikiai atrepetavo ir ruošiasi įrašyti - aktyviai ieškoma garso įrašų studija, sugebėsianti pakelti tokį iššūkį. Skelbiame priedainį, kurį visi norintys gali dainuoti kartu - netgi per įrašų sesiją. Norintys dainuoti įraše, registruokitės e-paštu arba tel. Norintys dainuoti ne įraše, galite tiesiog dainuoti:
Aš noriu išgert alaus
Šiandieną aš noriu išgert alaus
Šiandieną aš pasikviesiu tik tuos draugus
Kurie norės keliauti ten kur mus ves alus
Mes viens kitam turim daug ką pasakyti
Mums kartu reikia daug ką padaryti
Šiandieną aš
noriu išgert alaus
Sodo Mintys
Trečias
brolis Jonas buvo doras žmogus. Ne taip kaip pirmas brolis Aleksas, ar
antras brolis Motiejus. Aleksas buvo blogas žmogus ir dar sukčius. O
Motiejus vogė. Motiejaus pusseserė iš tėvo pusės buvo raiša ir bijojo
išeiti į žmones. Jos pusbrolis iš senelio pusės smarkiai pykosi su
ketvirtu broliu Mamertu ir slapčia susitikinėjo su Alekso kaimyne iš
motinos pusės. Mamerto tikras brolis Vacys, kurį kartais juokais visi
vadindavo penktu broliu Vacislovu, buvo susidėjęs su įtartinos
reputacijos dėde Zidorium, kuris laisvalaikiu mėgdavo miške iššokti
nuogas priešais savo nekaltą mošą iš sesers pusės. Moša visuomet
spiegdavo, mat žinojo, kad dėdei Zidoriui tai patinka, ir už tai ją
labai gerbė šeštas brolis Šeštokas, pravarde “Antras”. Šeštokas buvo
linkęs į savižudybes ir žudėsi periodiškai. Labiausiai mėgdavo gerti
įvairius nuodus. Išgėręs sėdėdavo ir smalsiai laukdavo, kas bus. Bet
nebūdavo nieko, nes visus nuodus paslapčia skiesdavo Šeštoko kaimyno
brolio draugo tėvo meilužio arklio pažįstamo švogerio podukra iš
pamotės pusės. Ji slapčia mylėjo Šeštoką ir jau dešimt metų gyveno jo
namuose, nors šis apie tai nieko nežinojo. Gyveno ji ne viena, o su
vyru iš šešuro pusės ir su vaikais iš kažkokio nepažįstamojo pusės.
Viena jos dukra labai norėjo gyventi su antru broliu Motiejumi, kuris
vogė, ir nuolat prašė, kad ją pavogtų. Bet Motiejus sakė, kad jis ne
vagis, nes yra nepagautas. Buvo dar ir septintas brolis, bet apie jį
niekas nieko nežinojo. Niekas nebuvo jo matęs, nežinojo nei vardo, nei
pavardės, nei tautybės, anei batų išmieros. Nežinojo net, ar išvis jis
kada nors buvo. Užtat aštuntąjį brolį visi pažinojo gerai. Jis buvo
vardu Markas Antonijus ir visi jį laikė seksualiniu maniaku. Moterys
tokios jo reputacijos baidėsi ir todėl iki šiol jis dar išvis nebuvo
pažinęs moters, o vyrai ir gyvuliai jo netraukė. Užtat vyrai traukė
Marko Antonijaus pusseserę dvynę Matildą Kasiopėją, kuri buvo pažinusi
juos visus, įskaitant ir įtartinos reputacijos dėdę Zidorių, kurį kartą
sučiupo, kai šis nuogas iššoko iš už krūmo. Bet Matildos Kasiopėjos
seksualine maniake niekas nevadino, ją vadino paprasčiausia šliundra.
Dar čia gyveno ir iš kažkur priklydusi pamestinukė Izabelė, kuri mokėjo
tik du žodžius: “nežinau” ir “galbūt”. Su ja bekalbėdami žmonės labai
greitai pradėdavo nervintis, o vėliau koliotis necenzūriniais ir netgi
svetimtaučiais žodžiais. Geriausiai ir riebiausiai iš visų koliojosi
devintas brolis Dzmidzekas, kurio niekas išvis nelaikė broliu. Sklido
kalbos, kad vaikystėje jo išsižadėjo patėvis, du pabroliai ir
pakaimynis Lukošius, kuris aną vasarą išvijo iš namų savo antros eilės
žmoną... Skaityti daugiau >>>